Ilguvos dvaras

Dvaro istorija siekia XVIII amžių, kai šią vietovę įsigijo Viktoras Talko-Grincevičius – Veliuonos klebonas ir dekanas, Medininkų prelatas, kuris Ilguvoje įžvelgė vasaros rezidenciją. Neilgai trukus Ilguvą klebonas perdavė savo sūnėnui, karaliaus dvaro šambelionui Jonui, kuris ir pastatė iki dabar išlikusius dvaro rūmus.

Valdant Grincevičiams dvaro prieigos tapo kultūros ir švietimo centru, ypač kai čia pradėjo lankytis Grincevičių žentas, Varšuvos filharmonijos steigėjas ir Emilis Mlynarskis. XIX a. pab. – XX a. pr. Ilguvoje lankėsi ir kūrė smuikininkai, dailininkai, kompozitoriai, rašytojai, istorikai. Net kitapus Nemuno augęs rašytojas Petras Cvirka savo prisiminimuose rašė apie iš Užnemunės vasaros vakarais sklindančią muziką.

Muzika Ilguvos nepalieka ir šiandien – vienas iš žymiausių renginių yra „Beatričės vasaros“ festivalis, skirtas žymiai lietuvių dainininkei Beatričei Grincevičiūtei, kuri vaikystę praleido šiame dvare. Festivalio metu organizuojami koncertai, tapybos plenerai ir piknikai, kurie atgaivina dvaro istorines tradicijas ir kultūrą.

‍