Jurbarko dvaras

Nuo pat XVI a. karališkąjį Jurbarko dvarą valdė karalienės – Bona Sforca, Ona ir Cecilija Renata Habsburgaitės… LDK patekus į Rusijos imperijos sudėtį, imperatorienė Jekaterina netruko pastebėti šio miesto potencialo ir perdavė jį savo favoritui, Platonui Zubovui, kuris, tuo metu įsigijo ir Raudonės pilį. 1846 m. Jurbarkas atiteko kunigaikščiams Vasilčikovams. Šie pastatė neoklasicizmo stiliaus rūmus, dvi oficinas, cerkvę. Dvarvietėje taip pat buvo mūriniai ūkio pastatai, arklidės, kalvė. Šeimininkai plėtė dvaro parka, apjuosė jį ir dabar svečius pasitinkančia raudonų plytų tvora su plačiais geležiniais vartais. Pirmojo pasaulinio karo metais rūmai buvo susprogdinti. Tarpukariu dvarvietė kartu su parkais perduoti Jurbarko progimnazijai.

Renovuotoje pietinėje oficinoje įsikūrė Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras, o dvaro administraciniuose ir pagalbiniuose pastatuose – skulptoriaus V. Grybo memorialinis muziejus ir dailės studija. Šiaurinėje dvaro oficinoje nuo 1991 m. veikia Jurbarko krašto muziejus. Mūriniame dviejų aukštų su pastoge pastate išlikęs puošnaus medžio dekoro interjeras, išsaugotos medinės drožybos lubos. 2015 m. buvo atstatytos centrinių Jurbarko dvaro rūmų kolonos.

‍