Kidulių dvaras

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie dvarą siekia dar XVI amžių, kuomet čia buvusį dvarą įsigijo Raudonės pilies statytojas, miško pirklys, bajoras Kiršpinas Kiršenšteinas. Sakoma, kad laiką leisti Kidulių dvare ypač mėgo Kiršpino palikuonis, Žemaičių vyskupas, Jonas Jeronimas. Po šio vyskupo mirties, dvaras net šimtmečiui pateko į bajorų Karpių giminės rankas, iki pat 1807 m., kuomet kairysis Nemuno krantas priskirtas Prūsijai. Būtent tada, dvaro gyventojais tapo vieni iškiliausių to metu Europos žmonių – viešėjo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III, ruošdamasis Tilžėje pasirašyti pralaimėjimo sutartį su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu. Jis iki vidurnakčio sėdėdavo mažame dvaro kambaryje prie lango ir nostalgiškai spoksodavo į pasroviui plaukiančius ar Jurbarko uoste stovinčius laivus. Kartais jo gyvenimą paįvairindavo prabangiu keltu atplaukiantis Rusijos caras Aleksandras I. Tuomet jie vaikštinėdavo parko alėjomis ir nelinksmai kalbėdavosi.

Šiandien, dvaro rūmuose rengiamos šokių popietės, kuriose šokami linijiniai valsai, rateliniai ir kadriliniai šokiai. Šiuos užsiėmimus veda senovinių šokių ir teatro studija „Il ballo della luna“. Be to, organizuojamos tautodailininkų parodos, koncertai, teatro trupės pasirodymai, paskaitos apie dvarų istoriją ir kultūrą, kviečiami lektoriai iš universitetų. Visa veikla orientuota į XIX a. dvarų kultūrą. ​

‍