Panemunės pilis

Prieš Janušui Eperješui įsigyjant Panemunės dvarą 1597 m., šią žemę valdė Žemaičių pakamaris Stanislovas Stankevičius–Bielevičius. Jis 1579 m. pardavė dvarą Eperješui, vengrų kilmės dvarininkui ir medienos prekeiviui, kuris 1604–1610 m. pastatė renesansinę rezidencinę pilį. Manoma, kad pilį projektavo olandų architektas Petras Nonhartas. Iš pradžių pilis buvo renesansinio stiliaus, tačiau vėliau buvo rekonstruota į baroko ir klasicizmo elementų turintį pastatą. 1759 m. pilį įsigijo paskutinis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Žemaičių seniūnas – Antanas Anupras Gelgaudas, kuris ją pritaikė kaip prabangią rezidenciją. Po 1831 m. sukilimo, kuriame Gelgaudų šeima aktyviai dalyvavo, pilis buvo sakvestruota, tačiau po daugiau nei 30 metų grąžinta Gelgaudų giminaičiams - Stanislovo Puslovskio šeimai. Vėliau ji buvo naudojama įvairiems tikslams, įskaitant sandėlius ir administracines patalpas.​

Nuo 1982 m. Panemunės pilis yra Vilniaus dailės akademijos žinioje -joje vyksta meno parodos, koncertai, VDA studentų praktikos, edukaciniai užsiėmimai ir vykdomos rezidencijų programos. Pilies erdvės sujungia istoriją ir šiuolaikinį meną, suteikdamos lankytojams unikalią patirtį.

‍